Forumas verslo, politikos ir visuomenės lyderiams

Svarbiausia forumo „GreenTech Vilnius“ misija  –

vienyti demokratinius lyderius orientuotis į svarbiausius tikslus, kurių realizavimas gali padėti kovoti su klimato kaita, stiprinti demokratijas ir kurti saugią ateitį žmonijai. Siekiant įgyvendinti šią misiją Forume bus mėginama aiškiai identifikuoti iššūkius ir konkrečius sprendimus, kurių realizavimas neleis pasauliui primesti nesaugios ateities, kuri būtų pražūtinga tiek demokratijai, tiek žmonijai.

Pralaimime kovą už žmonijos ateitį. 

Tai akivaizdu, kai palyginame, kiek dešimčių trilijonų per pastaruosius keletą metų žmonija išleido ir dar išleis, kad neleistų milijonus gyvybių pareikalavusiai COVID-19 pandemijai sugriauti pasaulio ekonomikos. O kovai su klimato kaita net ir po 2021-ųjų pabaigoje realizuoto proveržio, kuriant žalią planetos ateitį, iki šio dešimtmečio pabaigos, tikėtina, skirsime gerokai mažiau lėšų, nors klimato kaitos keliama grėsmė tiek žmonių gyvybėms, tiek ir pasaulio ateičiai (ne tik ekonomikos) yra gerokai didesnė.

Pasiduodame pokyčių nenorinčiųjų įtakai? 

Yra teigiančiųjų, kad taršos mažinimo keliu judame lėčiau, nei galėtume, nes pasaulyje yra labai daug skurdžių ir technologiškai prasčiau pažengusių valstybių, kurioms sunku vykdyti sparčią transformaciją. Tačiau vargu ar tai tiesa, nes ir kovojant su pandemija nemažai valstybių neturėjo nei pakankamai finansų, nei pakankamai žinių, tačiau būtent galingiausios demokratijos, tokios kaip JAV ir Europos Sąjunga, ėmėsi lyderystės ir skyrė didžiausias lėšas, kad pandemija nevirstų globalia ekonomine krize ir nepakirstų pasaulio ekonomikos. Todėl būtų sąžininga klausti, o kodėl, kalbant apie klimato kaitą, susidaro įspūdis, kad galingiausios demokratijos nuolat dairosi, ką daro visas pasaulis ir diktatūros. Tai galima paaiškinti sąmoningu vengimu prisiimti lyderystės naštą. To priežastis gali būti į iškastinį kurą besiorientuojančių diktatūrinių valstybių arba iškastinio kuro koncernų bei jų partnerių spaudimas. Tai ir lemia, kodėl kovodamos už žmonijos ateitį demokratijos nesielgia taip pat ryžtingai, kaip kovodamos su pandemija. 

Nors ir pralaimime, vis dar galime nugalėti. 

Net ir kovai su klimato kaita skirdami gerokai mažiau lėšų, nei privalome, vis dar galime nugalėti. Tačiau tik tuo atveju, jei nesitenkinsime vien piktinimusi dėl nepakankamo kovos su klimato kaita finansavimo ir savo jėgas nukreipsime tam, kad numatytos lėšos būtų panaudotos taip, kad teiktų didžiausią naudą – kad kurtų tvirtą pamatą, į kurį remdamasi žmonija galėtų sparčiau žengti taršos eliminavimo keliu. Demokratinės jėgos tai gali pasiekti tik veikdamos išvien, nes dalis iškastinio kuro korporacijų, nors ir aktyviai žiniasklaidoje reklamuoja savo žalumą, iš tiesų veikia išvien su diktatūromis ir plačiu šias galias aptarnaujančiu finansinių bei kitokių struktūrų įtakų tinklu, kad lėtintų žaliąją pasaulio ekonomikos transformaciją. Todėl galime neabejoti, kad ši tamsi galia siekia ne tik to, kad anglies dioksido emisijos mažinimo finansavimas būtų gerokai mažesnis, bet ir to, kad skirti finansai būtų paskirstyti kuo plačiau ir jokiu būdu nesikoncentruotų tose srityse, kuriose proveržis turėtų didžiausią teigiamą įtaką tiek taršos, tiek ir iškastinio kuro naudojimo mažinimui. Privalome šioms pavojingoms įtakoms pasipriešinti. Būtent todėl vienas svarbiausių tikslų, kurių siekiame šiame Forume, yra vienyti demokratines jėgas ir labai atsakingai identifikuoti, kokius sisteminius sprendimus privalome priimti ir į kokias technologijas turime investuoti, kad turimas lėšas sukoncentruotume būtent į tuos pokyčius, kurių teigiama nauda kuriant žalią ir saugią ateitį būtų didžiausia. Tik žengdami šiuo keliu – investuodami ten, kur nauda bus akivaizdi, galime sudaryti idealias sąlygas demokratiniams lyderiams dar ryžtingiau finansuoti žaliąją ekonomikos transformaciją ir orientuotis ne į diktatūras ar 2050-uosius, o į technologinę pažangą ir žmonijos ateitį.

Ginkime demokratiją ir išgelbėsime žmoniją. 

Kiek daug buvo ir yra kalbama apie „Nord Stream 2“, kuriuo į Europą tekės „Gazprom“ dujos, tačiau taip ir nedrįstama įvardinti didžiausių grėsmių bei šio projekto atsiradimo priežasčių. Juk jei Rusija galės tiekti dujas į Europos Sąjungą apeidama Ukrainą, tai, tikėtina, Rusija galės ir kariauti Ukrainoje nebijodama, kad dujų tiekimas į Europą gali nutrūkti. Kaip ir milijardinės pajamos į Rusijos koncernų sąskaitas. Kaip visi suprantame, tai saugumo Europoje tikrai nepadidins. Deja, apie tai tylima, nes esame priklausomi nuo realybės, kurioje spartus elektromobilių skaičiaus augimas augins ir elektros energijos bei dujų poreikį, nes, atsisakius anglių elektrai gaminti ir Vokietijai – atominės energetikos, būtent dujos tampa vienu pagrindinių elektros gamybos išteklių. Kaip gali susidaryti įspūdis, tai buvo ir yra neišvengiama, deja, taip nėra. Juk jei visą praeitą dešimtmetį Europos Sąjungos ir JAV verslas taip įnirtingai, kaip konkuruoja elektromobilių rinkoje, būtų konkuravęs su Kinija saulės energetikos technologijų plėtros srityje, šios įrangos masinėje gamyboje ir elektros šios technologijos pagrindu gamybos plėtroje, šiandien „Nord Stream 2“, kaip dujų vamzdis į Europą, išliktų toks pats aktualus Rusijos režimui, bet nebūtų toks pats svarbus Europos Sąjungos valstybėms. O tai leidžia teigti, kad nepakankamai ryžtinga, tikėtina, diktatūrų nulemta, demokratijų politika praeityje šiandien virto daug pavojingesne realybe. Būtent todėl neturėtume puoselėti tokios politikos tradicijų ir privalėtume aiškiai matyti problemas, kurias turime spręsti, jei norime stiprinti demokratijas, o ne diktatūras. Pavyzdžiui, šiandien daugelyje Europos Sąjungos valstybių, net ir importuojančių elektrą ar ją gaminančių iš dujų, nemaža dalis žaliajai ateičiai kurti skiriamų lėšų nukreipiama elektromobilių įsigijimui remti, nors daug svarbiau būtų remti atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrą. Dėl tokios politikos elektros poreikis auga, tačiau iš atsinaujinančių išteklių jos bus pagaminama mažiau, o elektros energijos trūkumas, tikėtina, bus kompensuojamas deginant dujas. Kitas pavyzdys ne mažiau iškalbingas. Dalyje Europos Sąjungos valstybių naujai statomose saulės jėgainėse dominuoja Kinijos gaminama įranga, nes pavieniai išlikę Europos Sąjungos gamintojai, kurie gamina kokybiškesnę 30 metų garantiją suteikiančią įrangą, pralaimi konkursuose – juos laimi šiek tiek pigesni, bet tik 10 metų veiklos garantiją galintys pasiūlyti Kinijos gamintojai. Bet juk turime rūpintis, kad įrangą galėtume naudoti kuo ilgiau, kad Europoje kurtume tvarią, dešimtmečius veiksiančią energetikos sistemą. Deja, susidaro įspūdis, kad kuriama sistema padeda Kinijos gamintojams laimėti konkursus. Dar vienas, bet tikrai ne paskutinis pavyzdys: jei šiandien kas nors Europos Sąjungoje pateiktų analizę, kiek naujai statomų namų yra padengti saulės elementais, tikriausiai visus turėtų ištikti šokas, nes paaiškėtų, kad 2021-ųjų pabaigoje daugelis namų buvo statomi be elektros gamybos pajėgumų. Tad ir šiandien galime teigti, kad vyksta spartesnė elektrą vartojančio, o ne elektrą gaminančio NT plėtra, o tai ir vėl didina energijos, gaminamos ir iš dujų, poreikį. Ir tai vertinti kaip atsitiktinumą negalima, nes forumo „Vilnius GreenTech“ organizatoriai nuo 2002-ųjų aktyviai dalyvauja kovoje su iškastinio kuro, konkrečiai – dujų, naudojimu šilumos ūkyje bei skatina pereiti prie vietinio biokuro, tačiau nuolat susiduria su analogiška, dažnai tylia, bet galinga jėga, kuri daro viską, kad demokratijų finansus nukreiptų į tas sritis, kurios nekeltų grėsmės „Gazprom“ ir nespartintų šilumos ūkio perėjimo nuo iškastinio kuro – dujų – prie atsinaujinančio – biokuro. Akivaizdu, kad ši galia ir šiandien yra ne mažiau galinga. Būtent su ja mes ir susiduriame, kai turime visas jėgas nukreipti į kuo spartesnę atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrą, bet to padaryti nesugebame. Todėl privalome bent jau įveikti savo baimes ir priklausomybes bei pripažinti, kad demokratinis pasaulis vis dar yra itin giliai paskendęs iškastinio kuro imperijos interesų šešėlyje. Tik tai gali paaiškinti, kodėl šiandien galime suskaičiuoti dešimtis situacijų, kurios leidžia teigti, kad demokratinėse valstybėse realizuojama su klimato kaita susijusi politika dažnu atveju stiprina ne demokratijas, o diktatūras. Tam privalome pasipriešinti, todėl vienas svarbiausių forumo „Vilnius GreenTech“ tikslų yra ne tik stengtis vienyti demokratines jėgas identifikuoti sritis, kuriose proveržis turėtų didžiausią naudą stabdant klimato kaitą, todėl privalome į jas nukreipti didžiausią finansavimą, bet ir siekti kuo aiškiau įvardinti bei keisti demokratinių valstybių politiką, kuri šiandien stiprina diktatūras ir padeda išsaugoti iškastinio kuro imperijos galią, užuot stiprinusi demokratijas ir padėjusi kurti žalią ir saugią žmonijos ateitį. 

Ar G. Thunberg laukia Černobylio ateitis? 

Šis klausimas yra itin aktualus, bet tik tuo atveju, jei mums iš tiesų rūpi tiek klimato kaita, tiek saugi žmonijos bei demokratijų ateitis. Jei rūpi, turime matyti ne tik tai, kaip priklausomybė nuo dujų importo virto „Nord Stream 2“ simbolizuojamomis grėsmėmis, bet ir tai, kaip akivaizdžiai per lėtai plėtojama elektros gamyba iš atsinaujinančių išteklių šiandien virsta Europos Sąjungos valstybėse ar pasienyje su jomis statomais Rusijos koncerno „Rosatom“ branduoliniais reaktoriais. Taip atsinaujinančių išteklių energetika, pažangiomis kaupimo technologijomis ir žaliuoju vandeniliu paremta žmonijos ateitis bandoma pakeisti „Gazprom“ vamzdžių ir „Rosatom“ branduolinių reaktorių simbolizuojama ateitimi. Kyla klausimas, ar tai tikrai ta žalioji žmonijos ateitis, už kurią kovoja Greta Thunberg. Manome, kad tikrai ne tokia, kokios norėtume jaunimui, savo vaikams, savo demokratinėms valstybėms. Tuo labiau kai žinome, su kokiais neigiamais reiškiniais Europos valstybėms yra susijusi Rusijos energetikos koncernų įtakos plėtra. Tikėtina, jog tai geriausiai demonstruoja faktas, kad šiandien būtent Vengrijoje ir Baltarusijoje politinė aplinka „Rosatom“ branduolinių reaktorių plėtrai yra palankiausia. Tai leidžia konstatuoti, kad nors reaktoriai dar nesprogo ir, kitaip nei Černobylis, žmonių dar nežudo, vien jų atsiradimas jau nužudė demokratiją. Todėl neturėtume džiūgauti matydami šių reaktorių bei jų įtakos Europos Sąjungos energetikos rinkai plėtrą. Tačiau vargu ar galime tikėtis, kad jaunoji karta, tokie jos lyderiai kaip G. Thunberg, turėtų tapti ta vertybine galia, kuri ne tik ragintų siekti spartesnių pokyčių bei ryžtingesnių investicijų, bet ir skatintų pasipriešinti iškastinio kuro korporacijų, diktatūrų bei jų remiamų branduolinių reaktorių statytojų įtakos plėtrai. Manytume, kad toks lūkestis būtų bailus ir nepadorus, nes tai yra pareiga demokratinių lyderių, demokratinių bei žaliųjų fondų ir organizacijų, solidžios žiniasklaidos, nepriklausomų nuomonės formuotojų bei visuomenės lyderių – neleisti jaunosios kartos ir G. Thunberg ateities, kuri turėtų būti žalia ir saugi, pakeisti ateitimi, kurią tikriausiai geriausiai galėtų priminti serialas „Černobylis“. 

Mūsų misijos sėkmės pamatas – Jūs

Holivude šiandien kuriama kaip niekada daug filmų apie žmonijos laukiančias katastrofas ir pasaulio gelbėtojus, tačiau būtent Holivudo kūrėjai, aktoriai, kaip ir kūrėjai, veikiantys kitose valstybėse ar srityse, taip pat mokslininkai, verslininkai, kiti visuomenės lyderiai, bet ne politikai, šiandien turi didžiausią potencialą tapti svarbiausiais žmonijos gelbėtojais. Pamąstykime, kaip veikia diktatūros. Jos daro viską, kad nutildytų, užsmaugtų demokratinę lyderystę ir pažangą. Dažnai naudoja pačias ciniškiausias priemones, pradedant nuo informacinės erdvės užvaldymo ir baigiant teroru, pradedant nuo grasinimo karu ir baigiant realiais kariniais veiksmais. Būtent taip iš informacinės erdvės ištrinamas vykstančių procesų suvokimas, pavyzdžiui, apie tai, kokia politika stiprina demokratijas, o kokia – iškastinio kuro ir diktatūrų pasaulį. Tuo pat metu dažnai tikromis, bet dar dažniau – dirbtinai sukurtomis grėsmėmis stengiamasi įkalinti pažangiausius politikus baimėje, kad mūsų politikos lyderiai, net jei yra nepriklausomi nuo šešėlinių įtakų, būtų sukaustyti baimės ir nekovotų už saugią žmonijos ateitį, kad bijotų kovoti su būsimomis grėsmėmis ir vengtų supykdyti diktatūras. Būtent toks, manytume, gana tikslus mus supančios realybės suvokimas ir leidžia teigti, kad šiandien lyderystės našta, ginant saugią ir žalią ateitį, rūpinantis, kad šio proceso metu stiprėtų demokratijos, o ne diktatūros, negali užgulti vien politikų pečių. Štai kodėl vienas svarbiausių mūsų forumo tikslų yra ne tik kviesti politikus bei demokratines valstybes reprezentuojančius diplomatus vienytis identifikuojant bei realizuojant žmonijai ir demokratijai pačią naudingiausią politiką, bet ir, atsižvelgiant į mūsų galimybes, kuo plačiau informuoti pažangiausius demokratinių valstybių visuomenės lyderius, mokslininkus, verslininkus, informacinės erdvės ir meno pasaulio atstovus apie tai, ko turime siekti, kad neužtenka vien tik politikų reikalauti skirti daugiau lėšų, kad būtina identifikuoti ir reikalauti įgyvendinti permainas, kurių teigiamas potencialas stabdant klimato kaitą yra didžiausias. Tuo pat metu reikia rūpintis, kaip tai paveiks demokratiją ir ar nestiprins diktatūrų, ar nesudarys palankios aplinkos joms apstatyti demokratijas Černobylį primenančiais branduoliniais reaktoriais. Ar mums gali pavykti? Atsižvelgiant į mūsų, kaip organizatorių, ekonominę galią, yra maža tikimybė, kad mums pavyks suvienyti bent kiek didesnį skaičių įtakingų žmonijos atstovų. Tačiau juk svarbiausia – ne tai, kiek jų dalyvaus mūsų forume, o tai, kiek šių lyderių suvoks, jog veikdami išvien galime pasiekti, kad visos šešėlinių įtakų, baimių ir korupcijos suformuotos užkardos, kurios šiandien stabdo spartesnę pažangą, griūtų. Būtent tai ir yra svarbiausias mūsų tikslas.

Iš anksto dėkojame visiems, kurie ras laiko ir jėgų vienytis su mumis ir sausio 27 dieną tartis, kaip galime sėkmingiau kurti saugią, žalią, demokratišką Baltijos valstybių, Europos ir viso pasaulio ateitį. Bet ne mažiau dėkingi būsime ir tiems, kurie tokia žmonijos ateitimi rūpinsis savo kasdienėje veikloje, nes jei Jūsų bus daug, diktatūros ir iškastinio kuro imperija nugalėti negali – nugalėsite Jūs. 

Iš anksto dėkojame visiems, kurie dalyvaus forume ir savo mintimis, idėjomis, parama ar reklama prisidės prie mūsų misijos realizavimo, taip pat visiems, kurie ras laiko ir jėgų ginti saugią, žalią, demokratišką pasaulio ateitį. 

Eduardas Eigirdas 

Almantas Gliožeris 

Forumą organizuojančio Demokratijos plėtros fondo įkūrėjai ir vadovai