Ekonomistų diskusija „Kokie veiksniai formuos energetikos išteklių kainas 2030 metais ir kokia demokratijų politika jas mažins?“
Dalyvauja MARIUS DUBNIKOVAS, NERIJUS MAČIULIS, ŽYGIMANTAS MAURICAS, TADAS POVILAUSKAS
Moderuoja EDUARDAS EIGIRDAS (Demokratijos plėtros fondo prezidentas)
Forume sieksime įvertinti, kaip po Jungtinių Tautų klimato kaitai skirtos konferencijos COP 26 priimti sprendimai paveiks demokratinių valstybių politiką. Kuriose srityse pokyčiai, siekiant ryžtingiau stabdyti klimato kaitą, turės didžiausią įtaką verslui, ekonomikai, visuomenei, o kuriose srityse demokratijos turėtų bendradarbiauti glaudžiau, jei siekia pažangos.
Klimato kaitos forumą pasaulis pasitiko ne tik augančiu suvokimu, kad judame per lėtai, jei iš tiesų siekiame sustabdyti klimato kaitą ties 1,5 laipsnio Celsijaus, bet ir augančiomis energijos išteklių kainomis. Tai verčia klausti, kiek toks kainų augimas yra susijęs su natūraliais ekonomikos procesais, kiek – su priklausomybe nuo energijos išteklių tiekėjų, o kiek – su per mažomis investicijomis į atsinaujinančių išteklių energetiką, bei kokių kainų scenarijų galime tikėtis ateityje.
Dyzelgeitas tapo pavyzdžiu, kad ir pažangios demokratijos bei jų verslas gali daryti brangią klaidą – vengti pokyčių ir rinktis sugyventi su pavojumi. Tai aktualu ir šiandien, kai į Europos Sąjungą ne tik tiesiami dujų vamzdžiai, bet ir Sąjungoje bei šalia jos sienų statomi Rusijos, kurios režimas tikslingai žudo demokratus ir demokratijas, koncerno „Rosatom” branduoliniai reaktoriai. Tad metas paklausti – ar tai yra tikrai ta ateities vizija, prie kurios turėtų prisitaikyti demokratijos?
Po Jungtinių Tautų forumo COP 26 tapo akivaizdu, kad pasaulis, stabdydamas klimato kaitą, daro per mažai. Bet ar tokio suvokimo šiandien užtenka? Gal jau metas pripažinti, jog tai yra tikslingo galingų įtakos grupių bei diktatūrų, besiremiančių iškastiniu bei branduoliniu kuru, veikimo rezultatas? Todėl demokratinės bei už žalią ir saugią žmonijos ateitį kovojančios jėgos privalo vienytis ir kartu siekti ne tik papildomų trilijonų, bet ir konkrečių sprendimų, kurie spartintų pažangą.
Forume bus pristatyta pažanga siekiant, kad 2025 m. Lietuva, Latvija ir Estija sinchronizuotųsi su Europos Sąjungos elektros tiekimo tinklais, tiek tiesiant naujas jungtis, tiek ir didinant elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, gamybos, akumuliacijos bei tiekimo tinklą. Kviečiama diskutuoti apie tai, kokie papildomi sprendimai būtini, kad šis žaliosios energetikos tinklas atsirastų kuo greičiau, mažintų ES energetinę priklausomybę bei stiprintų ES šalių ekonomikas ir demokratijas.
Atsinaujinančių išteklių energetika paremtą pažangaus energetikos tinklo sukūrimą vertiname kaip svarbiausią elementą kovoje su klimato kaita bei rūpinantis saugia ir demokratiška ES ateitimi, todėl atsinaujinančių išteklių energetikos potencialui bus skirtas išskirtinis dėmesys. Bus įvertintos AEI plėtros, o atskiroje sesijoje – ir jūrų vėjo energetikos plėtros perspektyvos Baltijos valstybėse, bei įvardyti didžiausi trukdžiai AEI plėtrai, kuriuos turime eliminuoti.
Miškai – planetos plaučiai. Deja, kiekvienais metais supūva milžiniškas kiekis medienos, kuri išskiria ir milžinišką kiekį anglies dioksido. Nors saugant miškų ekosistemą nemaža dalis miškų turėtų išlikti natūralūs, reikėtų siekti, kad kita dalis miškų būtų itin atsakingai prižiūrimi. Būtina mažinti pūvančios medienos ir didinti energiją generuojančios medienos kiekį bei šį kurą naudoti ir centralizuotame šilumos ūkyje.
Kodėl laimi interesai, kuriuos reprezentuoja iškastinio kuro verslas ir juo paremtos diktatūros, dažnai tyliai sabotuojančios pažangą stabdant klimato kaitą? Nes nesunkiai įtikina dalį žmonių, kad ne tarša, o mokesčiai, taikomi degalams ir taršiems automobiliams, bei investicijos į AEI yra tikrasis blogis. Kuo daugiau žmonių sugebėsime suinteresuoti AEI plėtra, kuo toliau pažengsime kurdami pilietinės energetikos amžių, tuo kova su klimato kaita bus sėkmingesnė.
Sutinkame su teigiančiaisiais, kad demokratijos kova su klimato kaita finansuojama daug prasčiau, nei turėtų būti. Tačiau labai svarbu ir tai, kur keliauja tam skirti finansai. Koks finansavimas, dėl kurių institucijų, fondų, bankų ir kitų struktūrų yra prieinamas? Į kurias ekonomikos sritis ir kokių tikslų siekiant nukreipiamos lėšos? Ar numatomas finansavimas sukurs tvirtą pamatą spartesnei pažangai, todėl turėtume ryžtingai jį koreguoti?
Iki 2030-ųjų visa ES valstybių transporto ekosistema privalės keistis ir gerokai sumažinti anglies dioksido emisijas, todėl labai svarbu suvokti, kokie pokyčiai yra neišvengiami ir kaip jie paveiks verslo aplinką bei visuomenės gyvenimą. Taip pat svarbu identifikuoti sritis, kurių spartesne transformacija turėtume būti ypač suinteresuoti, nes tai didintų ekonomikos potencialą ir padėtų tvarų pamatą spartesniam transporto ekosistemos artėjimui prie nulinės anglies dioksido emisijos.
Transporto miestuose keliama tarša – viena didžiausių problemų, kurias būtina spręsti ieškant kompleksinių sprendimų, susijusių su visuomeninio transporto infrastruktūros modernizavimu, visuomenės bei verslo motyvavimu naudoti ne tokias taršias transporto priemones ir orientavimusi į pažangiausius technologinius sprendimus. Todėl forume detaliai apžvelgsime sėkmingiausius sprendimus, kurie leido miestuose gerokai sumažinti taršą.
Elektrinio transporto plėtra labai svarbi, tačiau kaip ją turime skatinti? Ar tikslinga kompensuoti dalį elektromobilio įsigijimo kainos? Juk tam reikia didelių resursų ir bent kol kas tai naudingiau turtingesniam visuomenės sluoksniui. Tad gal būtų teisingiau lėšas investuoti į visuomeninio transporto elektrifikavimą, plataus ir kokybiško įkrovimo stotelių tinklo sukūrimą, o įsigijimą skatinti per taršos mokesčius, kurie elektromobiliams nebūtų taikomi? Kuris kelias tinkamiausias?
Kaip ilgainiui keisis krovinių ir keleivių vežimo verslas? Ar šiandien galime įvertinti, kaip 2050-aisiais atrodys nulinės taršos transporto sistemos ir kaip jos funkcionuos? Tai svarbu prognozuoti, jei norime artimiausiu metu priimti teisingiausius sprendimus plėtodami krovinių ir keleivių transporto infrastruktūrą, didindami šios sistemos integralumą bei mažindami taršą.
Technologijų bendrovės šiandien vertos trilijonų, tačiau ar jos maksimaliai prisideda prie žalios ir saugios žmonijos ateities kūrimo, ar tik tiek, kiek joms pačioms naudinga? Į kurias technologijas, galinčias prisidėti prie taršos mažinimo, šiandien liejasi investuotojų milijardai? Kurių technologijų proveržis jau vyksta, o kurių turime tikslingai siekti, nes jomis bus paremta žalioji ateitis? Koks vyriausybių ir nevyriausybinių organizacijų vaidmuo skatinant technologijų pažangą ir ateities technologijų kūrimą?
Vandenilis gali tapti svarbiausiu energijos ištekliumi ir kartu su atsinaujinančiais ištekliais energijos gamybos procese užtikrinti nulinę taršą. Todėl labai svarbu aiškiai identifikuoti technologijas, kurias plėtojant sparčiau pigtų žaliojo vandenilio gamyba, įvertinti pigimo potencialą ir vyriausybių galimybes skatinti šią pažangą. Taip pat reikia atsakyti į klausimus, kokią infrastruktūrą ir kaip turėtume plėtoti, jei norime išnaudoti vandenilio potencialą.
Skaitmeninimas, kaip ir 5G interneto ryšys, gali padėti transformuoti šiuo metu egzistuojančius ekonomikos ir verslo funkcionavimo modelius. Tikėtina, kad tai gali labai prisidėti prie taršos mažinimo ne tik energetikoje bei transporte, bet ir prekyboje bei pramonėje, taip pat ir maisto. Todėl svarbu atsakingai įvertinti, į kurių technologijų plėtrą bei diegimą, siekiant mažesnės taršos, turėtų orientuotis verslas ir valstybė.
Finansinės technologijos transformuoja bankų sistemą, nes nemažą jos dalį perkelia į internetinę erdvę. Tai mažina taršą, tačiau tuo pat metu bitkoinas, vis dar dominuojantis tarp kriptovaliutų, tapo nauju dideliu energijos vartotoju. Tad metas klausti, ar atsakingai žengiame finansinių technologijų plėtros keliu, ar galime
Šioje svetainėje naudojami slapukai
Mūsų svetainėje naudojami šie slapukai:
Privalomi – šie slapukai yra privalomi ir užtikrina mūsų interneto svetainės sklandų naudojimą bei gerą patirtį vartotojui.
Statistiniai – jie leidžia mums įvertinti ir išanalizuoti, kaip klientai naudojasi svetaine, kad galėtume pagerinti jos veikimą ir apsipirkimo patirtį.
Marketingo – šie slapukai naudojami rinkti informaciją tam, kad teiktume tam tikrai naršyklei skirtą reklamą ar turinį, sukuriant skirtingas tikslines grupes.
Šioje interneto svetainėje naudojami slapukai. Slapukai naudojami rinkti informaciją apie apsilankymus svetainėje, pagerinti svetainės veikimą ir siūlyti naudotojams aktualų turinį bei reklamas. Daugiau informacijos ieškokite mūsų Slapukų naudojimo taisyklėse. Skaityti daugiau.
1.1. Savo Interneto tinklalapyje naudojame slapukus. Slapukai – tai laikmenos, saugančios informaciją jūsų kompiuterio standžiajame diske arba naršyklėje ir leidžiančios mums nustatyti, kad esate anksčiau lankęsi Mūsų Interneto tinklalapyje. Naudojame slapukus, siekdami užtikrinti jums kuo patogesnę Mūsų Interneto tinklalapio peržiūrą. Šioje Slapukų politikoje pateikta smulki informacija apie slapukus, kuriuos naudojame savo Interneto tinklalapyje.
1.2. Bet kuriuo metu naršyklėje galite atjungti slapukus ir pašalinti kompiuteryje išsaugotus slapukus. Norėdami tai padaryti naršykle „Microsoft Internet Explorer“, atidarykite Tools / Internet Options ir pakeiskite privatumo nuostatas arba norėdami pašalinti slapukus paspauskite Delete Cookies. Tačiau tokiu atveju neturėsite galimybės naudotis visomis Interneto tinklalapio funkcijomis. Norėdami sužinoti, kaip tai padaryti kitose naršyklėse, atidarykite įrankių juostoje skyrelį Help arba apsilankykite tinklalapyje www.allaboutcookies.org. Kad galėtumėte naudotis Interneto tinklalapio jums asmeniškai pritaikytu funkcionalumu, jūsų kompiuteris, planšetinis kompiuteris ar išmanusis telefonas turi leisti naudoti slapukus, nes mes galime užtikrinti konkrečias asmeniškai pritaikytas Interneto tinklalapio galimybes tik pasitelkdami slapukus.
2. PAPILDOMA INFORMACIJA APIE SLAPUKUS
2.1. Mūsų Interneto tinklalapis naudoja slapukus šiais tikslais:
kad įsimintų jūsų pasirinktą kalbos ir šalies informaciją Interneto tinklalapyje;
kad atskirtų Interneto tinklalapio vartotojus;
kad užtikrintų šių vartotojų apsaugą;
kad užtikrintų Interneto tinklalapio pagrindinių funkcijų veikimą;
kad įsimintų jūsų ankstesnį apsilankymą Interneto tinklalapyje;
kad atskirtų vartotojus, kuriems jau buvo rodomas arba nebuvo rodomas konkretus akcijos reklaminis langelis, loterija, apklausa ir pan.;
siekiant kontroliuoti Interneto tinklalapio užklausų skaičių;
kad stebėtų klientų įpročius, pavyzdžiui, tinklalapius, kuriuose jie apsilanko prieš patekdami į Interneto tinklalapį.
2.2. Mes nenaudojame slapukų ar kitokių sekimo technologijų informacijai iš jūsų kompiuterio rinkti arba saugoti jūsų kompiuteryje ar kitame įrenginyje, kuriuo naudodamiesi lankotės Interneto tinklalapyje, arba jūsų veiksmams internete sekti, kai nesate Mūsų Interneto tinklalapyje.
2.3. Mūsų Interneto tinklalapis taip pat naudoja kai kuriuos trečiųjų šalių įrankius, pavyzdžiui, „Google Analytics“, ir šios trečiosios šalys taip pat gali naudoti slapukus per Mūsų Interneto tinklalapį.
2.4. Visas Mūsų Interneto tinklalapyje naudojamų slapukų sąrašas. Prašome atkreipti dėmesį į tai, kad:
kai kuriuos slapukus nustato Mūsų Interneto tinklalapis (pirmosios šalies slapukai), o kai kuriuos – kiti interneto tinklalapiai, pavyzdžiui, „Google“ ir „Facebook“ (trečiųjų šalių slapukai);
kai kurie slapukai ištrinami iš jūsų kompiuterio uždarius naršyklę. Jie vadinami ryšio seanso slapukais. Kiti jūsų kompiuteryje lieka ilgiau, kol baigiasi jų veikimo laikas. Jie vadinami pastoviaisiais slapukais ir juos galima naudoti informacijai tarp naršymo internete sesijų saugoti, pavyzdžiui, apie pasirinktas interneto tinklalapio nuostatas arba prekes, kurias įdėjote į krepšelį pastarojo apsilankymo metu.
3. MŪSŲ INTERNETO TINKLALAPYJE NAUDOJAMŲ SLAPUKŲ SĄRAŠAS
Slapukų tipai:
Privalomi – šie slapukai yra privalomi ir užtikrina mūsų interneto svetainės sklandų naudojimą bei gerą patirtį vartotojui.
Statistiniai – jie leidžia mums įvertinti ir išanalizuoti, kaip klientai naudojasi svetaine, kad galėtume pagerinti jos veikimą ir apsipirkimo patirtį.
Marketingo – šie slapukai naudojami rinkti informaciją tam, kad teiktume tam tikrai naršyklei skirtą reklamą ar turinį, sukuriant skirtingas tikslines grupes.
Slapukų pavadinimas
Slapuko paskirtis
Sukūrimo momentas
Galiojimo laikas
Naudojami duomenys
PHPSESSID
Naudojamas pagrindinių Interneto tinklalapio funkcijų veikimui užtikrinti.
Įeinant į interneto svetainę
1 metai
Unikalus ID
gtv_gdpr_cookiesubmit
Naudojamas informacijai dėl sutikimo su privatumo politika rinkti.
Įeinant į interneto svetainę
1 metai
1
gtv_marketingcookie
Naudojamas informacijai dėl sutikimo dėl rinkodaros slapukų rinkti.
Sutikus su rinkodaros slapukais
1 metai
0 / 1
gtv_statisticalcookie
Naudojamas informacijai dėl sutikimo dėl statistikos slapukų rinkti.
Sutikus su statistikos slapukais
1 metai
0 / 1
query_modal_cookie
Naudojamas informacijai dėl reklaminio lango fiksuoti.
Įeinant į interneto svetainę
30 dienų
Puslapių peržiūrų skaičius
query_modal_cookie_closed
Naudojamas informacijai dėl reklaminio lango uždarymo fiksuoti.
Išjungus reklaminį langą
5 dienos
yes
_ga
Naudojamas statistinei informacijai apie interneto svetainės lankomumą rinkti.
Įeinant į interneto svetainę
2 metai
Unikalus ID
_gat
Naudojamas riboti kreipimusi skaičiui į doubleclick.net.
